Jonaitis, baigęs rūkyti numetė nuorūką ant žemės.
Iškarto atsirado darbo kiemsargiui Antanaičiui, kurio šluota jau buvo bebaigianti subyrėti.
Jis užsisakė naują šluotą iš kažkokios artelės, o tie davė užsakymą medžio apdirbimo kombinatui šluotvirbiams.
Kombinatas užsakė nemažai medienos iš Varėnos girininkijos, kuri iš kart ėmė kirsti medžius.
Taip ir prasidėjo... Girininkams reikėjo benzino, benzopjūklų, kirvių, batų... Užsakymai vis didėjo ir Lietuvos ekonomika ėmė atsigauti. Bet tada kiemsargis Antanaitis pastatė šiukšlinę... Ir visa ekonomika sužlugo.

Kraupus autoįvykis, daug kraujo, kūno dalių, vaikšto du mentai, protokolus sudarinėja, vienas kitam:
- Užsirašyk: koja krūmuose... (Užsirašo), hm..., ranka prie medžio... (Užsirašo), Taip... galva ant asfalto...
- Klausyk, o "asfaltas" rašosi "asvaltas" ar "asfaltas"?..
- Eee... Aaa.., - šnai iš kojos į gulinčią ant kelio galvą - Rašyk: galva griovy...

sitas anekdotas apie bordiura ar bardiura buvo, kazkas perdare

Baras „Cozy". Kompanija geria ir kalbasi:
- Tai kur Krungolcas?
- Išėjo.
- Su kuo?
- Su mergina.
- Tikrai. Su ta?
- Tikrai. Mokys penkiakovės.
- Aha, iš špagos matėsi.
- Taip. Bet pirmiausia bėgs abu krosą iki namų.
- Lėks kiek įkabindami.
- Tada fechtuosis.
- Kol įdurs.
- įdūrus, ten, aišku, jojimas.
- Taip smarkiai jos, kad Krungolcas net šaudyti pradės.
- Aišku, prišaudys tiek daug, kad beliks paskutinė rungtis.
- Kokia?
- Plaukimas.

Šeimoje augo du sūnūs. Vienas - optimistas, kitas - pesimistas. Artėjant Kalėdoms, tėvai sugalvojo tuos kraštutinumus šiek tiek "sulyginti". Pesimistui po eglute padėjo arkliuką, optimistui – krūvą arklio mėšlo. Kalėdų rytas. Pesimistas verkia:
- Ėėėėėėėėėėėėėėė! Arkliuuuuukaaaaaas. Aš norėjau didelio, o šitas maaaažas! Aš norėjau balto, o šitas ruuuudas! Aš norėjau gyvo, o šitas mediiiiiinis!
Optimistas:
- O aš gyvą arkliuką dovanų gavau, tik jis kažkur nubėgo...

Vyrukas bare susipažįsta su nejauna, bet gana patrauklia 50-mete dama. Išgėrė, pabendravo. Ji ir sako:
- Ar esi kada bandęs tryse, su dukra ir mama vienu metu?
- Ne...
- Ar norėtum?
- Dar klausi, žinoma norėčiau!
- Tada tau pasisekė, važiuojam pas mane.
Atvažiavo, dama kiša galvą į tamsų kambarį ir šaukia:
- Mama, dar nemiegi?

Dabar sunkus bus žvaigždė :D :D
Pasikels ir susišnekėt negalima bus :D

Jėgelė, kolega.:D

:good:

Nu bet dabar laukim komentaro is Sunkaus, turetu but stipru :D

ramiai vyriokai, ramiai :boks:
ar man Zamolskui skambint? :xx:

prigavot cia mane :D

laikas keisti sukuosena :xx: