paskaitinėjau ir galiu pasakyt tiek - nič nieko nenusimanote nei vienas apie pakaitinimo žvakes, jų darbo principą ir jų poreikį varikliui.
Buvau kažkada čia forume parašęs didžiulį straipsnį apie šitą procesą ir smarkiai nebesikartosiu, bet:
1. Žvakių su laiku kinta varža ir automatiškai mažėja kaitinimo temperatūra bei ilgėja kaitimo laikas.
2. Pakaitinimo žvakės kaip ir bet kuris kitas mazgas mašinoje turi savo tarnavimo ribą.
3. Su lempute galima patikrinti tik ar žvakė dar gyva ar jau mirusi visai.
4. Su testeriu galima šiek tiek nuodugniau diagnozuoti žvakės būklę pagal jos varžą. Grubiai ta varža vienos žvakės yra apie 20 omų, tačiau kiekvieno modelio yra skirtinga.
5. Tikrinant išsuktą žvakę prijungiant prie akumo, tenka pamatyt ir kad kitaip tikrinta žvakė (kuri atrodė turi būti gera) kaitina elektrodą netolygiai arba elektrodas pradeda kaisti ne nuo viršūnės, bet nuo vidurio.
6. Žvakės degimo kameros niekada gyvenime nekaitina - jos kompensuoja temperatūrų nuostolius degimo kameroje (apie šitą dalyką kaip minėjau pernai buvau rašęs didelį straipsnį) ir taip pagreitina kuro mišinio sprogimą kamerose arba cilindruose, kuriuose nėra degimo kamerų.
Toliau atsakymas pirmo posto autoriui:
Pas tave yra nutrūkusi elektros grandinė tarp temperatūros daviklio ir pakaitinimo rėlės: miręs temperatūros daviklis, jungčių oksidacija, trūkęs laidas, numirusi rėlės funkcija duoti kaitinimo laiką pagal variklio temperatūrą)
Pas tave dabar pakaitinimo rėlė galvoja, kad visą laiką yra variklis šaltas kaip žiemą, todėl visada yra ilgas pakaitinimo žvakių kaitinimas.
|
