paruošimas antikorozinėmis -apsauginėmis medžiagomis tikrai yra veiksminga priemonė, tačiau tą procedūrą reikia atlikti esant dar pliusinei temperatūrai kai sausa ir dar prieš žiemą.
Mašinos plovimas žiemą turi dvi savybęs:
1. nuplauni druską ir padarai mašinos gerą vaizdą ir eini ramus miegot
2. nuo gautos drėgmės prišąla durys ir užraktai. Kasdieniu plovimu brūžini kebulo dažytą paviršių, tuo sudarydamas dar palankesnes sąlygas druskos patekimui į dažų mikroplyšius.
Protingas vairuotojas mašiną ruošia žiemai dar jai neatėjus, tinginys nedaro nieko ir taip sulaukia pavasario, o trečiasis susirūpinęs per vėlai nebegali nieko padaryti ir nemiega naktimis bijodamas išgirsti kaip rūdys ėda jo automobilį.
Finale visi trys automobilių savininkai po keleto metų automobilius pardavinėja gana sunkiai, nes vienas negali irodyti dėl ko jo automobilis užlaikytas ir gražus, kitas negali parduoti nes jis supuvęs, o trečiasis bijo parduoti mašiną, nes atseit niekas į ją jau nebežiūrės ir dabaigia supūdyt savo kieme.
Jeigu nesekant pasakų, tai iš tikro kasdien važiuojantis automobilis mažiau rūdyja, nei stovintis šaltame drėgname garaže. Bet pats baisiausias dalykas automobiliui yra dieną važinėti lauke, o naktį stovėti šiltame garaže.
Druska ir jos mišiniai , kurie naudojami kelių barstymui neveikia esant temperatūrai žemiau 8-10 laipsnių šalčio. Todėl ir mašinų kebulai labiausiai "sužydi" tik žiemos pabaigoje, kada dienos metu tampa oro temperatūra pliusinė. Esant minusinei temperatūrai, netgi korozijos procesas yra labai sulėtėjęs, o jis paspartėja tik sušilus orams.
|