Iš dalies su tamsta sutinku, dėk tų agresijų ir charakterių. Bet katės, iš principo kaip gyvūnas, neturi šunims būdingų bendravimo ypatybių. Jei grubiai šnekant, šuo yra ekstravertas - jis aiškiai rodo emocijas, jį lengviau suprasti, tai katės - absoliuti priešingybė. Todėl tai, kad katinas pas kažką neina ar nenori būt glostomas - nėra pykčio, baimės, ar nedraugiškumo ženklas. Katės išvis buvo prisijaukintos keliolika tūkstančių metų vėliau nei šunys, todėl jos ir yra "arčiau gamtos".
O dėl tų veislinių ir neveislinių. Visuomet siūlau žmonėm, jei tai ne sporto sumetimais, jei nedarys iš to biznio ar nedirba spec. darbų - imt gyvūną benamį. Pats išgelbėjau prieš žiemą kačiuką iš patvorio. Ir čia pasiteisina ta teorija, kad jie tą jaučia, būna dėkingesni kažkiek. Aišku yra skirtumas kur paimi laukinį (tiesiog reikia daugiau laiko prisijaukint), o kur mačiusį žmogų. Bet sakyti, kad veisliniai kažkuom geresni - galbūt teoriškai, juk mokslinių tyrimų šia tema nėra (arba bent aš nežinau) Taip, yra daugiau šansų (tai ne garantija), kad savybės bus arčiau tų, kurios aprašytos veislės aprašyme, bet ar statistinei vidutinei šeimai n.s. to reikia, ar tas bus pastebima? Retorinis klausimas.
__________________
Visos kineziterapijos paslaugos 867242404
|