Vilnietis Palangoje užeina į restoraną. Ateina padavėjas.
Vilnietis klausia:
– Žuvies turite?
– Prašom – ryklys, lašiša, kuprė, lydeka…
– Ne, ne, man, prašom, strimelės, ir tokia senesnę paimkit, su kvapeliu…
– Na gerai, tuoj iki parduotuvės sulakstysim…
– Ir žinote, paruoškite ją pagal ypatingą receptą…
– Taip, kokį?
– Jūs tos žuvytės per daug neplaukit, neatšildykit, prašau…
– Na, kaip pageidausite, pone…
Klientas:
– Na ir druskos, negailint, tik ant vieno šono, prašyčiau, o kitą šoną pipirais… na… taip gausiai, jei galima… Aha. Ir aliejaus nereikia, taip ant keptuvės padėkit, kad vienas šonas sudegtų, o kitas žalias būtų.
Padavėjas, visas mėlynas išeina.
Vyrukas dar pašaukia:
– Tiesa, kai patiekalas bus baigtas, neserviruokit čia per daug, paprasčiausiai meskit man ant stalo per visą salę ir sušukit:
„Va, ėsk! „.
Padavėjas surūkė pakelį cigarečių, kol patiekalą paruošė. Patiekė jį taip, kaip ponas prašė. Atėjo laikas atsiskaityt, ponas, su ašaromis akyse, arbatpinigių 50Lt. duoda, ranką spaudžia, draugu vadina, ir sako:
– Ačiū, Jums, namų pasiilgau… Visą mėnesį komandiruotėje..
|