- Tėti, tuoj pas mus ateis vienas vaikinas ir mes eisim su juo i kiną.
- Ne, tegul jis pirmiau pas mane užeina, pabendrausim.
Ateina vaikinas.
Tėvas:
- Na, pasakokite, iš kur jūs gausite pajamų, kad galėtumėt išlaikyt mano dukrą?
- Aš - būsimasis juristas.
- Gerai, o jūs taupus?
- O taip, aš be reikalo pinigų nešvaistau!
- Gerai, jūs šiandien neisit su mano dukra i kiną. Štai jums apelsinas. Eikite namo, o rytoj papasakosite, ką su juo padarėt.
Parėjo vaikinas namo. Na, apelsinas kaip apelsinas. Ėmė ir suvalgė jį. Kitą dieną vėl pasirodo.
Tėvas:
- Na, jaunuoli, koks apelsino likimas?
- Koks, koks... Suvalgiau aš jį.
- Tai blogai! Žiūrėkite: imame apelsiną, padaliname jį į dvi dalis. Iš vienos išspaudžiame sultis pusryčiams, o kitą supjaustome į salotas. Likusią odelę galima panaudoti vietoj peleninės, o kitos pusės odelę susmulkinti, kad sugertų tabako kvapą. Aišku? Štai jums dešrelė. Parodykite ką sugebate.
Ateina jaunuolis kitą dieną:
- Žiūrėkit, pirmiausiai aš gražiai išėmiau dešrelę iš celofaninio apvalkalo. Iš pusės padariau mėsos rutuliukus užkandai, kitą pusę sumaliau į kotletus. Iš dviejų aliumininių vielelių ir virvutės, padariau pakabuką ant kaklo jūsų dukrai vietoj deimantų vėrinio, kurį ruošiausi jai padovanot. Iš celofaninio apvalkalo, padariau prezervatyvą, su kuriuo tik ką pamylėjau jūsų dukrą. Štai ir jis, ir beje - jums grietinelė rytinei kavai.
