Skambinu savąjam, pagal balsa jaučiu – įkalęs.
– TU kur?
– Aš.. aš namie, zuiki. Jau vėlu.
– Tikrai?
– Nu jo! Tu ką, manimi netiki?
– Nagi, įjunk televizorių…
– Nu baik.
– ĮJUNK, sakau!
(Įjungia)
– Gerai. O dabar paleisk vonioj vandenį.
(Paleidžia)
– O dabar pašokinėk ant savo girgždančios lovos. Kam taip garsiai, jūsų ten visa banda, ar ką? Na gerai, gulkis, myliu būčiuoju. Tu mano šaunuolis, tai ne tavo draugai balamūtai, kurie amžinai kažkur sugeba prisilakti!
Pasirodo, iš tikrųjų viskas buvo taip: baras, futbolas, alus, 30 – 40 žmonių. Į vidurį įšoka vos ant kojų besilaikantis kūnas:
– CHEBRA, KONTROLĖ SKAMBINA!
SPENGIANTI TYLA. TELEFONE ĮJUNGIAMAS GARSUSIS REŽIMAS. Apsauginis įjungia ir išjungia televizorių, barmenas iš stiklinės į stiklinę pilsto vandenį, trys sirgaliai šokinėja ant sofos. Koks supratimas, kokia pagalba! Visų 40 žmonių!
|