Gavo Petriukas su tėvu gerą užsakymą…
Nudažyt daugiaaukštį namą…
Pasisamdė kraną, nu ir žodžiu dažė, dažė…
Tik ties paskutiniu aukštu baigiasi strėlė krano ir nebegali pasiekt nudažyt… aišku baigti tai reikia…
Tėvas sako:
– Petriuk, šokam ant stogo, tu lengvas aš tave uz šleiku (petnešų) palaikysiu…
-Nu ok!
Nuleidžia tėvas Petriuką, o tas, kad pradės žvengt…
Tėvas klausia:
-Kas tau yra? Ko čia žvengi?
-Aš taip primečiau, jei dabar atsisegčiau šleikas – kaip tau jos p**tų per snuki.
|