Na as sia ziema tik viena karta uzklimpau aiksteleje prie darbo. Kazkaip visada is visur pavykdavo isvaziuoti. tik tas vienintelis uzklimpimas buvo ir dar su nuotykiais
o buvo taip: uzklimpau aikstelej... ismeginau visus varijantus, bet pajudeti is vietos nepavyko. man besikankinant, prieina vyriskis.na galvoju, pagaliau ir pagalba atejo
o jis kad prades man moralizuot, kad tu cia ne taip darai, reikia daryt taip anaip treciaip... as viska klusniai darau taip kaip jis sako, nors mintyse galvoju "eik tu kakot asile, jau viskas ka sakai yra ismeginta"... nu dar jis ten man kuri laika reguliavo. po to apejo aplink masina, apziurejo ir susigriebe uz galvos. "vajej" - sako jis- "tu cia labai rimtai iklimpai, nieko nebus", ir apsisuko ir nuejo
galvojau kad numirsiu is juoko
tada pro eidamas pro sali kitas vyriskis viena ranka siek tiek stumtelejo masina ir as isvaziavau
ech tie vyrai...
ai dar viena kaimyna sugedinau. viena ryta irgi sunkokai stengesi ishvazinet is namu aiksteles. kaimynas is gretimo namo tik uzmete aki, sedo i savo masina ir nuvaziavo. po savaites viena ankstu ryta jis uzklimpo aikstelej ir nei pirmyn nei atgal. i kaip tik as ejau pro sali. tai ir ishstumiau jo kibiriuka