Joks žinomas ir rimtas tepalų gamintojas neparekomenduos jo tepalus maišyti su neaišku kuo, kaip ir joks save gerbiantis meistras nepatars to daryti.
Tepalai iš anksto jau turi visas reikalingas savybes ir skirtingi tepalai turi būti naudojami skirtingais atvejais. Skystesni – žiemą, tirštesni – vasarą, varikliniai – variklyje, transmisiniai – transmisijoje ir t.t.
Sumaišius tepalus su kuo nors, pakinta to tepalo savybės, nes jis yra tiesiog praskiedžiamas, todėl nebeišlaiko tų savybių, kurias numatė gamintojas. Net praskiedus degtinę apelsinų sultimis, po to jau geri nei degtinę, nei apelsinų sultis. Ir net su niekuo neskiedžiant ir visai nevažinėjant, rekomenduojama tepalus keisti kiekvienais metais, nes per tą laiką jie, būdami variklyje, natūraliai praranda savo savybes. Galima būtų pasakyti, kad papildomi priedai kompensuoja tas savybes, bet kam tuomet juos pilti? Tam, kad sugadinti gerus tepalus, o po to juos kažkokiomis papildomomis priemonėmis atstatyti? Juolab, kad atstatyti jau nebepavyks. Sumaišius, pakinta tepalo savybės net iki molekulinio lygio, jau nekalbant apie galimas chemines reakcijas su nenuspėjamomis pasekmėmis. Juk kiekvienas tepalas turi savo individualią cheminę formulę, tad kaip gali vienas priedas tikti visiems tepalams?!..
Įvairiausius „stebuklingus“ priedus naudoja senų automobilių perpardavinėtojai, bet žmonės, turguje nusipirkę mašiną, kažkodėl skuba pasikeisti pirmiausia tepalus, ir tik po to – paskirstymo dirželį.
Kalbėti apie greitą revitalizaciją – tai tik laiką veltui švaistyti. Vienos iš mano specialybių vienas iš dalykų yra metalų technologija, tad gerai žinau, ką reiškia priauginti metalą. Tai tikrai įmanoma ir tai yra daroma tam tikrais atvejais, bet tikrai ne veikiančio variklio sąlygomis ir tikrai ne per porą dienų, kol bus nuvažiuota keli tūkstančiai kilometrų. Tokiomis pasakomis net mano bobutė nepatikėtų...
Kai kas sako, kad „...jei ir nepadės, tai blogiau irgi nebus...“. Bus. Ne rytoj ir ne poryt, ne po savaitės ir ne po mėnesio, bet blogiau tikrai bus. Stebuklingi priedai, kaip taisyklė, tepalus tirština, nors priedų gamintojai tai ir neigia. Įlįskime į variklio vidų ir pažiūrėkime, ką daro normalus, ir ką – sutirštėjęs tepalas: automobiliui ilgai stovint, tepalas nuteka ir nulaša į karterį, ir beveik visi tepami paviršiai lieka sausi. Užvedus variklį, jo viduje skystas tepalas greitai sukyla ir aptaško visus tepamus paviršius, bet kažkurią sekundės dalį variklis vis tiek, galima sakyti, dirba be tepimo. O kokia padėtis su tirštais priedais? Dėl padidėjusio klampumo tepalas nebe taip greitai sukyla ir nebe taip greitai ir efektyviai sutepa. Reiškia, kad detalės ilgesnį laiką dirba be tepimo. O įsivaizduokite, kas bus žiemą prie -20°C! Kol toks sirupas sukils... Su tokiu pačiu pasisekimu į variklį galima pripilti lydytų taukų. O ką? Taukai irgi gerai tepa... Nuolat naudojant visokiausius priedus, nereikėtų stebėtis, jei po poros metų pradės stuksėti hidrokompensatoriai, paskirstymo velenėlis ar net alkūninis velenas. Niekam ne paslaptis, jog bene geriausias tepalas yra tas, kurio centistoksas žemiausias – sintetinis 0W. Kodėl? Todėl, kad toks tepalas skvarbiausias ir lengvai pakliūva į tokias sunkiai prieinamas variklio vietas, kur 15W sunkiai pakliūva. Deja, dėl jo gero skvarbumo tokį tepalą nerekomenduojama naudoti senuose varikliuose.
Reziumuojant galiu pasakyti tik tai, kad netvarkingam automobiliui nepadės jokie priedai. Tačiau juos naudoti galima drąsiai, bet tik su viena sąlyga: jei konkretaus automobilio gamintojas numatė tokių priedų ar dar kažko naudojimą ir apie tai parašė vartotojo instrukcijoje, tuomet pilkite į automobilį ką norite – nors ir pasakų dulkes...
__________________
|