Juokeliai

[Kolibris]

Kaimas. Naktis. Ant pečiaus susirangęs ruošiasi miegoti tėvas – aplankyti tėvų atvažiavo sūnus su marčia, tai aniems lovą užleido.
Ir čia girdi jis, kaip jaunimas nerimsta:
– Pabandom ant viršaus?
– Pabandom.
– O dabar iš šono!
– Bandom.
– O dabar sėdėdami!
– Gerai!
– O dabar šuniuku!
– Varyk!
– O dabar „kandibobiku“.
Čia tėvui miegai net išsilakstė, akys tik „opa!“ – kas čia per daiktas? Kodėl niekad negirdėjo?
„Na,“ – galvoja – „bent jau pasižiūrėt reikia“. O tamsu troboj – nors į akį durk, nieko nesimato.
Bando lenktis tėvas – vis tiek nieko.
Lenkėsi, lenkėsi – jopst nuo pečiaus…
Triukšmas per visus namus, keiksmai, o čia dar su savimi, pakeliui, drėbdamasis prigriebė visus puodus, indus, stiklines, katiną prispaudė…
Subėgo visi namiškiai žiūrėt kas čia atsitiko:
– Tėvai ar gyvas? Kas čia buvo?
Tėvas atsikelia, susinervinęs visas, renka išsibarsčiusius puodus:
– Nieko nebuvo. Tiesiog p*skitės kaip žmonės…

[Kolibris]

Prie stalo sėdi trise: motina, tėvas ir šešiolikmetis sūnus- nebylys. Tėvas:
– Ar įpilti degtinės?
Sūnus:
– Įpilk…
Motina apakus, nesupranta kas čia darosi, juk sūnus nekalba:
– Klausyk, stebuklas. Sūnus prabilo…
Sūnus:
– Nebuvo reikalo tai ir nekalbėjau…

[Kolibris]

Keturios streso pakopos:

1. Į jūsų automobilį įsėda žavinga pakeleivė , balsuojanti šalikelėje. Staiga ji nualpsta ir krenta be sąmonės. Jūs vežate ją į ligoninę.
Tai stresas.

2. Ligoninėje informuoja, kad ši laukiasi ir jus sveikina kaip būsimąjį kūdikio tėvelį. Jūs bandote paaiškinti, kad tik prieš valandą su ja susipažinote, tačiau gražuolė tvirtina, kad kūdikio tėvas – būtent jūs.
Tai jau didelis stresas.

3. Jūs pareikalaujate DNR testo. Jis atliekamas. Gydytojas pasivedėja jus į šalį ir delikačiai bando paaiškinti, kad kūdikio tėvu būti tikrai negalite, nes esate visiškai nevaisingas.
Tai stresas susimaišęs su palengvėjimu.

4. Pakeliui namo jums staiga topteli, kad šeimoje auginate tris vaikus.
Štai čia jūs patiriate jau tikrą stresą…

[Kolibris]

Gavo Petriukas su tėvu gerą užsakymą…
Nudažyt daugiaaukštį namą…
Pasisamdė kraną, nu ir žodžiu dažė, dažė…
Tik ties paskutiniu aukštu baigiasi strėlė krano ir nebegali pasiekt nudažyt… aišku baigti tai reikia…
Tėvas sako:
– Petriuk, šokam ant stogo, tu lengvas aš tave uz šleiku (petnešų) palaikysiu…
-Nu ok!
Nuleidžia tėvas Petriuką, o tas, kad pradės žvengt…
Tėvas klausia:
-Kas tau yra? Ko čia žvengi?
-Aš taip primečiau, jei dabar atsisegčiau šleikas – kaip tau jos p**tų per snuki.

[Tomskis]

[ViliusD]

[Artunas]

Pagaliau tikrai geras