Saugios autostrados ir saugos dirzai

[dyzelis]

Automagistralės –

saugiausi keliai Europoje, teigia Europos transporto saugumo tarybos (ETSC) duomenys, o Šveicarija, Danija ir Nyderlandai – šalys, kuriose automagistralės saugiausios.
ETSC tyrimas parodė, kad 2006 m. 25 ES šalių automagistralėse žuvo 3.270 žmonių, tai yra 8% visų ES keliuose žuvusių asmenų. Automagistralės sudaro tik 1% visų ES kelių, tačiau jomis nuvažiuojama apie 25% visų Europoje važiuotų kilometrų. Europoje kasmet kelių tinklui gerinti skiriama 1,5–2,0 mlrd. EUR.
Anot ETSC, jiems pavyko gana objektyviai palyginti skirtingų šalių padėtį, nors, pavyzdžiui, Prancūzijoje yra apie 1 mln. kilometrų kelių, o Maltoje – tik apie 1.000 km, atitinkamai labai skiriasi ir automobilių parkai. Rizikos laipsnis keliuose buvo nustatomas imant visą šalies kelių ilgį, transporto kiekį juose ir žuvusių žmonių skaičius. Rizikos automagistralėse koeficientas išreiškiamas mirčių skaičiumi milijardui automobilių/kilometrui. Saugioje Šveicarijoje automagistralių rizikos koeficientas yra tik 1,5, o paskutinę vietą šioje lentelėje užimančios Vengrijos – 8,4.
Saugiausių automagistralių šalių penketukas, pasak ETSC, yra Šveicarija (2006 m. žuvo tik 31 žmogus), Danija (1,8), Nyderlandai (1,9), Didžioji Britanija (2,0) ir Švedija (2,1). Imant paskutinę dekadą, mirčių kasmet labiausiai (po 10%) mažėjo Šveicarijos ir Slovėnijos automagistralėse. Šveicarijoje tam daugiausia įtakos turėjo vidutinio greičio mažinimas, pasitelkus greitį fiksuojančią įrangą. Danija pripažįsta, kad efektyviai suveikė 2005 m. įvesta baudos taškų sistema. Pavyzdžiui, už vairavimą didesniu kaip 30% leistinu greičiu vairuotojas gauna 1 baudos tašką, surinkęs 3 tokius taškus, netenka vairuotojo pažymėjimo. 2004 m. Danijoje maksimalus greitis automagistralėse padidintas nuo 110 km/h iki 130 km/h.
Didžiausioje lengvųjų automobilių rinkoje, Vokietijoje, garsėjančioje automagistralėmis, minėtas koeficientas yra 2,5, o Europos šalių vidurkis – 4,0. Prasčiausia padėtis fiksuojama Ispanijoje – 6,4, Slovėnijoje – 8,2 ir Vengrijoje – 8,4.
Į tyrimą nepateko Bulgarija, Lietuva ir Rumunija, nes nepateikė duomenų, taip pat Estija, Latvija ir Malta, nes šiose valstybėse nėra automagistralių. 2001 m. Komisija iškėlė ambicingą tikslą – iki 2010 m. perpus sumažinti mirčių kiekį keliuose.

Diržai gelbėja

ETSC duomenimis, saugos diržų naudojimas kasmet Senojo žemyno keliuose išsaugo gyvybę 11.500 asmenų. Jei saugos diržus visoje ES naudotų apie 99% keliaujančiųjų automobiliais, mirčių autoavarijose sumažėtų 2.400.
ETSC duomenimis, Lietuva patenka į 8 šalių grupę, kuriose daugiausia vairuotojų, nesinaudojančių saugos diržais – jų nepripažįsta apie trečdalis vairuotojų.
Tai Belgija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Lietuva, Vengrija ir Italija, o Prancūzijoje, Vokietijoje ir Maltoje net 96–97% vairuotojų saugos diržus naudoja. ETSC mano, kad diržai šitose šalyse mirtis keliuose sumažina apie 50%.
Ne pelno organizacija ETSC įkurta Briuselyje 1993 m., joje dirba 150 specialistų, veiklos tikslas – mirtingumo mažinimas Europos keliuose. Visuomeninę organizaciją finansuoja steigėjai ir savanoriškai privatūs bei valstybiniai rėmėjai.

Saugiausia automagistrale atrodo taip:

[marius]

aha, dirzai yra gerai

[driuliauskas]

ne visada priklauso nuo situacijos. bent 2 pazystami gyvi liko nes nesegejo saugos dirzu ir buvo isviesti is masinos. bet aisku cia laimes dalykas.
dirzus as wisada prisisegu man jie naemaiso.

[BaltMan]

kaip visi mateme Sustauskui irgi padejo dirzu nesegejimas

[driuliauskas]

tai jau taip

[cabrys]

Jei visoje Lietuvos autostradoje irengtu apsvietima tai avaringumas tikrai sumazetu

[Mukshas]

Pradžioje rašė cabrys

Jei visoje Lietuvos autostradoje irengtu apsvietima tai avaringumas tikrai sumazetu

sumazeti tai sumazetu, bet kazin ar lietuvos valdzia zmoniu gyvybes tiek daug ivertina kiek reiktu investuoti i ta apsvietima

[Tomskis]

as kai vazinejau autobanais austrijos-vokietijos , va ten tai vairavimo kultura, aisku ir kelio danga kitokia, visa nakti sninga kalnuose, ryte atsikeli kalnu keliukai visi slapi. jokio sniego. o ir patys vairuotojai - leki autobanu keturiu juostu, vaziuoji antra juosta, tau is paskos zibina ilgosiom kad pasitrauktum (nors dar dvi juostos laisvos), nesupratau kame bairis, pasitraukiau i pirma, tas praleke, irgi kulturingai i pirma juosta ir vaziuoja visi pirmoj. ne tai kai pas mus, autostrada tuscia, vaziuoja antra juosta sau o dar geresnis variantas kai pirma juosta juda greiciau uz antra, nes ten stabdys kazkoks

[AndreArmani]

Jo Lietuvoj su vairavimo kultura prastai, bet bent jau man atrodo kad padetis gereja, bent jau tarp MB vairuotoju dauguma kulturingu

[Joshua]

Na taip buna visokiu prikolu vairuojant, pvz autostradoj vasara autopolilotas 139 parlekiu ir diedukas sugalvoja fura lenkt vaziuojancia ~80km/h tada stipriai per stabdi ir dziaugiuos kad neimurijau.. palaukiu puse minutes, aisku neiskenciu ir signalo garsinio paspaust ir tada diedukas aplenkia fura ir is paziuros visi laimingi Kaip kolegos minejo, lb daug tokiu yra kur mieste vaziuoja antra juosta 50, galvodami kad nevirsija greicio ir jauciasi teisus, tada pradedi sachmatais zaist..